Pakrantės medžiai

„Pakrantės medžiai“ – nepaprastai stiprus pasakojimas apie meilę, viltį, dviejų šeimų istoriją ir žmonių stiprybę, leidžiančią jiems pradėti gyvenimą iš naujo – net ir ant suniokotų namų nuolaužų. Nes namai yra ten, kur tave šaukia širdis.

Džulija ir Monika buvo geriausios draugės; talentinga menininkė Monika Džulijai labai priminė jaunesnę jos seserį, prieš daugelį metų dingusią be pėdsakų. Monika buvo ne tik gabi, bet ir paslaptinga: ji draugei tiek daug pasakojo apie savo vaikystės namus prie Misisipės, mažą miestelį netoli Naujojo Orleano, apie savo šeimą – tačiau niekada neprasitarė, kodėl ji nuo viso to pabėgo į Niujorką. Be to, niekuomet neprasitarė, kad jos silpna širdis. Džulijai liko tik penkiametis Monikos sūnus Bo ir paslaptingos moters portretas.

Jausdamasi, tarsi būtų seserį praradusi antrąkart, Džulija su Bo leidžiasi į kelionę Naujojo Orleano link. Ji turi Monikos sūnui parodyti jo motinos namus ir šeimą... Atvykusi Džiulija randa uragano sugriautus Monikos namus, susipažįsta su jos šeima, gaubiama daugybės paslapčių. Ji dega noru sužinoti šios šeimos istoriją, suprasti, kodėl Monika pabėgo iš namų. Ir kas toji paveiksle pavaizduota moteris?

Miestelis Meksikos įlankoje įtraukia Džuliją daug stipriau, nei ji galėjo tikėtis, – ir ji imasi atstatyti namus, kuriuos taip mylėjo jos geriausia draugė, vildamasi, kad kada nors išsiaiškins ją kamuojančias paslaptis, nė nenutuokdama, kad taip prasidės jos naujas gyvenimas.