Apie ką šnabžda Paryžius. Kelionė su virtualios realybės akiniais

Sausio 16–20 dienomis Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko virtualios kelionės į svajingą, romantišką Prancūzijos sostinę – Paryžių. Lankytojai iš paukščio skrydžio aukščio apžiūrėjo Dievo Motinos katedrą, Sacré-Cœur, Eifelio bokštą, Luvro muziejų, Versalį ir kitus istorinius, architektūrinius ir meno objektus.
Nenuilstantys keliautojai taip pat sužinojo daug įdomių dalykų apie didingus Paryžiaus pastatus, jų statybos istoriją ir keletą įdomių faktų apie Prancūzijos valdovų gyvenimą. Šiame straipsnyje detaliau papasakosiu apie bibliotekos svečių aplankytas vietas, plačiau atsakysiu į jų klausimus.

1. Paryžiaus Dievo Motinos katedra – gotikinio stiliaus katalikų katedra XI–XIII a., kuri buvo statoma beveik 200 metų (1163–1345). Pamaldos katedroje vyksta kasdien nuo pirmadienio iki šeštadienio – 4 mišios ir vakarinės pamaldos, o sekmadienį – 5 mišios, rytinės ir vakarinės pamaldos. Katedroje palaimintąja buvo paskelbta Prancūzijos nacionalinė herojė Žana d'Ark, vyko Prancūzijos karalių vestuvės, imperatorių karūnacijos, tautinės laidotuvės. 1302 m. katedroje įvyko pirmojo Prancūzijos parlamento, Generalinių valstijų, posėdis. Dievo Motinos katedrą vaizdavo menininkai (pavyzdžiui, Jeanas Fouquet), filmavo kinuose ir laidose, apie ją rašė rašytojai. Žinomiausias kūrinys apie Dievo Motinos katedrą, be abejo, yra Viktoro Hugo „Notre Dame de Paris“. Prieš 2019 m. gaisrą, sunaikinusį Dievo Motinos katedros stogą ir smailę, šį architektūros paminklą kasmet aplankydavo 14 milijonų žmonių. Dabar katedra remontuojama, įėjimas į ją uždarytas, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo katedrą atidaryti iki 2024 metų Olimpinių žaidynių pradžios.
2. Sacré-Cœur – „Šventosios širdies bazilika“ – Romos-Bizantijos stiliaus katalikų šventykla, statyta 1875 – 1914 metais 1870–1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karo aukoms atminti. Tada žuvo 140 tūkst. prancūzų, o imperatorius Napoleonas III buvo suimtas. Šventykla stovi ant Monmartro kalvos, aukščiausioje sostinės vietoje – 130 m. Ši kalva yra viena geriausių vietų, nuo kurios giedrą dieną atsiveria net 50 km Paryžiaus panorama. Virš Sacré-Cœur bazilikos portiko įrengtos dvi žirgų statulos – Šv. Liudvikas ir Žana d'Ark. Bazilikos varpas vadinamas Savojardu ir yra didžiausias Paryžiaus varpas – sveria 19 tonų, o jo liežuvis – 850 kg. Kasmet Sacré-Cœur aplanko daugiau nei 10 milijonų žmonių.
3. Luvras – vienas didžiausių muziejų pasaulyje, buvę karališkieji rūmai, pastatyti XVI amžiuje senovinės tvirtovės vietoje. Luvras tapo muziejumi, atviru plačiajai visuomenei 1793 m., valdant imperatoriui Napoleonui I. Prieš COVID-19 pandemiją šiame muziejuje kasmet apsilankydavo daugiau nei 10 mln. Žmonių. Luvro kolekcijoje yra apie 300 000 eksponatų, iš kurių tik 35 000 eksponuojami salėse.

Įvairių civilizacijų ir epochų meno šedevrai paskirstyti į grupes:

• Senovės Rytai,
• Senovės Egiptas,
• Senovės Graikija, Etrurija ir Roma,
• Islamo menas,
• Skulptūros,
• Meno objektai,
• Menas,
• Grafika,
• Luvro istorija.

4. Eifelio bokštas – tai šiuolaikinės Prancūzijos simbolis, pažvelgus į kurį iškart kyla romantiškų minčių. 1889 m. Pasaulinei parodai suprojektuotas dizainerio Gustave'o Eifelio bokštas buvo pastatytas kaip laikinas statinys, skirtas Prancūzijos revoliucijos šimtmečiui paminėti. Bokšto aukštis 324 m, jis yra trijų aukštų. Apatiniame lygyje parduodami bilietai, veikia 4 suvenyrų parduotuvės, informaciniai stendai. Pirmame aukšte galima pamatyti sraigtinius laiptus ir įvairių metų bokšto plakatų, fotografijų ir vaizdų parodą. Antrame lygyje taip pat yra stendai, parduotuvės ir atsiveria nuostabi Paryžiaus panorama. Į trečią aukštą reikia pakilti liftu su skaidriomis sienomis. Ten galima pamatyti Gustave'o Eifelio „kabinetą“ su meistriškai atkurtu interjeru ir pavakarieniauti viename iš dviejų restoranų – „Hauteur 95“ („95 aukštis“) arba „Jules Verne“. Kasmet Eifelio bokštą aplanko daugiau nei 7 milijonai žmonių.
5. Versalis – 1623 metais įkurta kaip kukli karaliaus Liudviko XIII medžioklės pilis, valdant jo sūnui Liudvikui XIV, buvo paversta didingais klasicizmo ir baroko stilių trijų aukštų rūmais. Versalis turi 670 metrų ilgio fasadą ir 2300 kambarių. Tik vienos Veidrodžių galerijos, kuri papuošta 357 Venecijos meistrų veidrodžiais, ilgis – 73 metrai, o aukštis – 12,3 metro. Tačiau jokie skaičiai ir aprašymai negali perteikti visų šios Prancūzijos karalių rezidencijos turtų ir prabangos. Su nuostaba ir džiaugsmu bibliotekos lankytojai, užsidėję virtualios realybės akinius, vaikščiojo po Veidrodžių galeriją, po rūmų koridorius ir sodus, netgi turėjo galimybę apžiūrėti raudona ir aukso spalvomis dekoruotą Liudviko XIV miegamąjį, papuoštą Karaliaus Saulės portretais ir biustu. Tačiau labiausiai svečius sužavėjo parkas su terasomis, visų įmanomų spalvų gėlynais, veja, šiltnamis, baseinais, fontanais, iškaltomis baltomis skulptūromis.

Visą šį grožį verta pamatyti savo akimis. O su virtualios realybės akiniais galite tai padaryti nemokamai. Per Paryžiaus savaitę mūsų biblioteką aplankė Švenčionių rajono neįgaliųjų draugijos nariai, ukrainiečių bendruomenės atstovai, mūsų nuolatiniai mažieji ir suaugę skaitytojai. Mes, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai, laukiame naujų susitikimų su lankytojais.

Parengė Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliotekininkė Olena Teplytska