„Per gyvenimo ražienas“ – Česlavos Girdziušaitės-Pribušauskienės kūrybos vakaras

Vasario 18 dieną Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka prisipildė poezijos, muzikos ir jautraus lietuviško žodžio skambesio. Čia vyko Lietuvių kalbos dienoms skirtas poetinis–muzikinis vakaras, dedikuotas Švenčionėliuose gyvenančios poetės Česlavos Girdziušaitės-Pribušauskienės kūrybai.
Renginys prasidėjo autorės eilėraščio žodžiais – tarsi tylus, bet galingas įžanginis akordas, atvėręs vakarą, sukvietusį gausų būrį poetinio žodžio mėgėjų. Bibliotekos erdvė tą vakarą tapo vieta, kur susitiko išjausta patirtis, atvira širdis ir pagarba lietuvių kalbai.
Skambėjo autorės eilės, persmelktos ilgesio, prisiminimų ir viltingo tikėjimo. Muzikinius intarpus atliko Gintaras Lazdinis. Eiles skaitė Irena Leleivienė kartu su renginio režisieriumi Richardu Leleiva – jų balsai suteikė eilėraščiams gyvą kvėpavimą.
Švenčionėliuose gyvenančios poetės gyvenimo šaknys – Paliesiaus kaime, Ignalinos rajone. Ji gimė vienkiemyje, šalia kurio ošė „beržynas“ – nors beržai ten jau seniai nebeaugo, tik alksniai bujojo, žmonės miškelį vis tiek vadino beržynu, nes kadaise ten baltavo beržų kamienai. Šis vaizdinys – lyg simbolis jos kūrybai: atmintis išsaugo tai, kas brangu, net jei laikas keičia formas.

Dirbdama ji baigė vidurinę mokyklą, tapo prekybininke ir... rašė. Vakarais, išsitraukusi sąsiuvinius, eiliuotai liejo slapčiausias mintis. Puslapiuose kaupėsi liūdesys ir džiaugsmas, pamąstymai ir nevilties gaidelės. Sąsiuviniai pildėsi metų metus – net nuo artimiausiųjų kūryba buvo slepiama. Slapti užrašai ilgainiui tapo vieša kūryba.

Pirmosios eilės pasirodė Švenčionių rajoniniame laikraštyje „Švenčionių kraštas“. Padrąsinta artimųjų ir bičiulių, poetė išdrįso žengti plačiau – tapo poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ nare, jos kūryba buvo publikuota asociacijos almanache „Branduma“. Sulaukusi palankių vertinimų, autorė išleido pirmąją savo eilėraščių knygą „Krito žvaigždė į delnus“, o vėliau skaitytojus pradžiugino ir kitomis poezijos knygomis, kuriose toliau skleidė savo jautrų, išgyventą žodį.

Česlavos kūryba – tai ne šiuolaikinės „baltosios eilės“. Tai labiau aidai iš kūdikystės, vaikystės ir jaunystės dienų, kai aplink skambėjo liaudies dainos, gebančios sugraudinti iki ašarų. Tai aidas sunkaus likimo, patirto anksti netekus tėčio, tai gimtinės gamtos vaizdų ir šeimos švenčių etiudų įkvėpti lyriniai pastebėjimai. Kiekvienas eilėraštis – išgyventas, išmąstytas, išjaustas ir „perkoštas“ per savąjį „aš“. Juose slypi neišsakytos svajonės, viltys, galbūt neišsipildžiusios ilgesio gaidos – tereikia skaityti, įsijausti, išgirsti potekstes.

Vakaro pabaigoje poetė nuoširdžiai dėkojo visiems susirinkusiems į jos kūrybos vakarą, taip pat Skaitytojų aptarnavimo bibliografinio-informacinio skyriaus vedėjai Alytei Čečiurkienei už kvietimą, Richardui, Irenai ir Gintarui už bendrystę, jautrų žodį bei muziką.

Vasario 18-osios vakaras bibliotekoje dar kartą priminė, kokia gyva ir jautri yra lietuvių kalba, kai ji sklinda iš širdies. Tai buvo ne tik kūrybos pristatymas – tai buvo susitikimas su žmogaus vidiniu pasauliu, su atmintimi, su tuo, kas brangiausia.

Informacija ir nuotraukos  Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus komunikacijos specialistės Vaidos Švalkienės