Eva Mattsson
1562-ieji. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – viena galingiausių ir didžiausių Europos valstybių sąjungų. Švedija – tolimas šiaurės užkampis, kurio Europos kultūra dar nepasiekė. Tačiau abi valstybės turi bendrą priešą – Moskoviją, todėl reikia prieš jį vienytis.
Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė Kotryna Jogailaitė išteka už Suomijos kunigaikščio Jono. Ji priversta keliauti su vyru į visiškai nepažįstamą, jos manymu, atsilikusią ir svetimą šalį. Su savimi Kotryna gabenasi daugybę brangių daiktų, indų, audinių ir meno kūrinių. Jos kraitis – milžiniškas, o ryšiai su žymiausiomis Europos didikų ir valdovų dinastijomis – labai artimi. Šios santuokos dėka užsimezga stiprūs Šiaurės Europos ryšiai su rytine Europos dalimi. Kotryna į šį šiaurinį pakraštį atneš naujos kultūros bangą, iš esmės pakeitusią Švedijos gyvenimą ir atgabenusią į šalį Renesansą. Geriausi Europos meistrai vyksta į Švediją statyti rūmų, dailininkai – jų puošti, gaminami prabangūs baldai ir interjero elementai, suklesti vienuolynai ir bažnyčios...
Tačiau ši santuoka žymi ir ilgo karo pradžią. Tarp savęs kariauja broliai – Jonas ir Erikas, šalia vyksta karas su Rusija. Karuose susipina politika ir religija. Dėl savo karališkos kilmės ir tarptautinių ryšių, Kotryna tampa ašimi, aplink kurią sukasi Šiaurės Europos politiniai ir religiniai įvykiai. Be visa ko, kalėjime jai gimsta sūnus, kuriam bus lemta pradėti naują Lenkijos ir Lietuvos karalių dinastiją.
Komentarai