Palikimas

Adriana Rico buvo septynerių, kai pirmą kartą susidūrė su tėvu. Tą dieną jis vos nenužudė jos. Spėjo sukliudyti mama. Po to įvykio mergaitė visai vasarai liko senelių namuose Merilande, kur gėrė limonadą, žaidė su šunimis, susirado geriausią draugę... ir įsižiūrėjo jos vyresnįjį brolį Reilaną. Adrianos mama Lina tuo metu naudojosi žiniasklaidos dėmesiu ir keliavo po JAV valstijas reklamuodama savo prekių ženklą. Kokia prasmė laikytis įsitvėrus praeities?

Po dešimties metų, žengdama mamos pėdomis, Adriana pasiryžo viską kurti nuo nulio — įsteigė savo jogos ir sporto vaizdajuosčių verslą. Juk yra tikra Rico, tokia pat ambicinga ir realistiškai mąstanti kaip mama. Jos nėra artimos, bet ryšys glaudus... kol nesikerta keliai.

Mama pataria nekreipti dėmesio į grasinimus, kurie augant populiarumui ima plaukti Adrianai, bet merginai tie šiurpūs posmai kelia nerimą. Kiekvienais metais Šv. Valentino dieną ateina klaikūs, pykčio persmelkti eilėraščiai, keičiasi tik pašto ženklai. Persekiotojas pasiekia merginą ir Merilande, kur ji apsigyvena ir vėl ima bendrauti su savo vaikystės simpatija. Baisios žinutės policijai ir FTB agentams atrodo tik kažkieno kvaila manija, bet ne realus pavojus. Tačiau prasideda žmogžudystės, ir laiškų pigiame balto popieriaus voke Adriana sulaukia vis dažniau...