Paskutinė vasara

1930-ųjų vasara atokioje laukinėje Škotijos saloje, atrodo, niekuo neypatinga: salos krantus skalaujančios Atlanto vandenyno bangos, niekada nenurimstantis vėjas, šimtų tūkstančių paukščių klegesys ir už 67 kilometrų likusi civilizacija. Tad netikėtai į salą atplaukęs Damfriso grafas ir jo sūnus lordas Šoltas akimirksniu sujaukia įprastą salos gyventojų kasdienybę. Jų vietos gide paskiriama Efė Džilis – laukinės dvasios mergina, kasdien kovojanti už vietą tarp salos vyresniųjų. 
Visą nepaprastą savaitę Efė svečiams rodo gražiausias salos vietas, į širdį įsileisdama dar niekada nepatirtą jausmą – meilę. Uždrausta dviejų jaunų žmonių meilės ugnis vis labiau įsiliepsnoja ir Efė negali patikėti savo laime. Tačiau netrukus salos žmones sukrės jų gyvenimą sugriausianti žinia, o Efė bus priversta kurti savo pasaulį ir laimę iš naujo.