„...Senas ir slaptingas Švenčionių miestas: iš tolo jo veik nematyti ir tik visai arti privažiavęs netikėtai pamatai jį žemai po kojomis išsidriekusį, užimantį kone visą didelį ir gilų senąjį Kūnos slėnį. Pažvelgus nuo aukštumos, atrodo, nelyg didžiulis ežeras kadaise, gilioje senovėje, čia būtų tyvuliavęs ir vėliau prasmegęs. Dabar šiame slėnyje tankiai žmonių gyvenama, o jo gale pradžią įgauna nedidelė, bet labai veržli Kūnos upė. Plukdydama savo tyrą vandenį į Nemuną, ji pasakoja šio krašto žmonių kovų už laisvę istorijas ir vis bėga skuba, lyg norėdama nuo kažko pabėgti, pasislėpti – net savo vardą, išsiveržusi iš Švenčionis saugančių kalnų apsupties, pakeičia į Merą. Truputį šiauriau Švenčionių, prasideda kitas nepaprastas slėnys, kuris tęsiasi daugelį kilometrų. Iš giliame šio slėnio duburyje raibuliuojančio Bėlio ežero, savo kelią į Dauguvą pradeda kita nuostabi – Sirvėtos upė. Tekėdama per tankius miškus, iki pasiekdama plačius Dauguvos vandenis, ji prabėga pro daugybę ežerėlių, todėl visas tas slėnis atrodo tarsi nuostabus ežerų vėrinys ant jos suvertas. O ji vis nenuilstamai čiurlena, pasakodama slaptingas istorijas ir, lyg vilioklė mergelė, su kiekvienu ežerėliu vis keičia savo vardą: Sirvėta, Kančiogina, Erzvėta, Birvėta...“ (Šarūnas Laužadis)
Tokiais nepaprastai gražiais žodžiais Šarūnas Laužadis aprašo Švenčionių kraštą. Galima būtų be galo ir be krašto pasakoti, koks nuostabus yra mūsų gimtasis kraštas, kokia turtinga istorija.
Šiandien, vasario 24 d., pasitikrinti esamų ir pasisemti naujų žinių apie gimtąjį Švenčionių kraštą atvyko 4C klasės mokiniai su mokytoja Rasa Štuikiene. Vaikų literatūros skyriaus vedėja Laima Strakšienė renginį pradėjo nuostabiu A. Cimbolaičio eilėraščiu „Nalšios žemės mergelė“. Kartu su vaikais palaikėme Ukrainą (šiandien sukanka lygiai vieneri metai, kai vyksta karas Ukrainoje) – kiekvienas užsirišome Ukrainos vėliavos spalvų juosteles.
Pasiskirstę į tris komandas – „Žeimena“, „Vandenėliai“ ir „Bėliukai“, vaikai dalyvavo viktorinoje „Nalšios žemė“, kurią parengė ir vedė bibliotekininkė Violeta. Viktorinoje buvo klausimų iš įvairių sričių – istorijos, gamtos, aukštaitiškos tarmės ir kt. Puikūs vaikai žinojo atsakymus į visus klausimus! Po viktorinos laukė dar ne viena užduotėlė, kurias paruošė vedėja Laima bei bibliotekininkės Violeta ir Živilė.
Labai smagu, kad vaikai tikrai gerai pažįsta gimtąjį kraštą, domisi jo istorija, gražia aukštaitiška tarme. Ačiū, kad atėjote, kad buvote. Linkime jums ir toliau išlikti tokiems pat smalsiems, energingiems bei geriems. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Parengė Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Živilė Strakšienė
