Sausio 13-osios minėjimo renginys Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo ypatingas ir jaudinantis. Ši prasminga diena primena apie Laisvės gynėjų drąsą ir pasiaukojimą kovojant už Lietuvos laisvę. Mokiniai, pasipuošę trispalvėmis bei neužmirštuolėmis ir kupini entuziazmo, sušalusias širdis šildė lietuviškomis dainomis, kurios atspindi meilę tėvynei ir jos istorijai.
Literatūrinė-muzikinė popietė prasidėjo Lietuvos himnu. Po to trumpa istorija apie įvykius prieš 34-erius metus ir Justino Marcinkevičiaus „amžinam gyvenimui“ – emocinga kalba atsisveikinant su sausio 13-osios aukomis. Ši kalba yra svarbi ne tik kaip istorinis dokumentas, bet ir kaip moralinis kompasas, primenantis apie mūsų pareigą gerbti ir puoselėti laisvę, už kurią tiek daug žmonių kovojo ir pasiaukojo.
Ryžtas, begalinė drąsa ir noras nugalėti priešą, būti laisviems vedė į priekį ir sausio 13-osios didvyrius, ir visų laikų kovotojus už laisvą, nepriklausomą Tėvynę. Aštuntos klasės mokinio Viliaus Nekraševičiaus deklamuotas Vytauto Mačernio eilėraštis „Jų buvo daug“ (paruošė lietuvių kalbos mokytoja Laima Juodagalvienė) dar labiau sustiprino šios dienos reikšmę. Eilėraštyje įprasmintas jaunų žmonių troškimas siekti laimės, kovoti, nepabūgus pralaimėjimo keltis ir vėl eiti pirmyn.
Literatūrinės-muzikinės popietės metu Alytė Čečiurkienė skaitė mūsų kraštietės Angelės Tumalavičiūtės-Matesovičienės eilėraščius, o Laimutė Radžiūnienė – Juozo Nekrošiaus ir Pranciškos Reginos Liubertaitės. Bibliotekos ištikima skaitytoja Staselė Tumalavičiūtė sukūrė dar vieną eilėraštį šiai dienai atminti ir jį perskaitė. Eilėraščiai, kupini gilių jausmų ir minčių, priminė apie tuos, kurie kovojo už Lietuvą.
Renginio metu Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos vokalinis-instrumentinis ansamblis (vadovė Jolita Budrytė-Abromavičienė) atliko patriotines dainas – tiek gitarų muzika, tiek mokinių balsai virpino dalyvių jausmus. Net keletą dainų atliko talentingoji Geilė Galatiltytė. Gitaromis grojantys jaunuoliai šildė atmosferą, o jų balsai skambėjo kaip vilties ir vienybės simboliai. Popietės pabaigoje Jolita Budrytė-Abromavičienė su tėvelio akordeonu, pritariant mokiniams su gitaromis, užgrojo lietuvių liaudies dainą, kurią dainavo ir visi susirinkę svečiai. Buvo jaučiamas bendrumo jausmas ir bendrų vertybių dalinimasis. Dainavimas kartu ne tik leidžia išreikšti emocijas, bet ir stiprina tarpusavio ryšius, tradicijas bei kultūrinį identitetą.
Popietės metu mokiniai ir svečiai ne tik prisiminė istorinius įvykius, bet ir susivienijo, parodydami pagarbą tiems, kurie kovojo už laisvę. Tokie minėjimai yra svarbūs, nes jie skatina jaunimą pažinti savo šalies istoriją, puoselėti meilę Tėvynei ir suprasti laisvės vertę.
Parengė Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliografė Asta Podnebesnova
Nuotraukos Jolantos Andraikėnienės ir Vaidos Švalkienės
