Rudeniniame gamtos virsme pasitinkant Vėlines, Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Vėlinėms paminėti –„Vėlinių metas: virsmas ir gamtoje, ir žmogaus dvasioje“.
Literatūrinės–muzikinės valandos metu, renginio vedėja susirinkusius supažindino su senosiomis Vėlinių tradicijomis – mirusiųjų maitinimo apeigomis kapinėse ir uždarose patalpose, maisto dalijamu elgetoms, svarbų jų vaidmenį Vėlinių laikotarpiu, bei ypatingą simbolinę reikšmę, bendraujant su mirusiųjų vėlėmis, turėjusiai ugniai.
Renginio metu, lietuvių poetų Maironio, S. Jonausko, J. Marcinkevičiaus, V. Mačernio, A. Vedrickaitės, L. Gutausko, B. Brazdžionio, A. Drilingos eiles, jautriai atspindinčias Amžinybės paveikslą, skaitė Švenčionių rajono Literatų klubo “Versmė” nariai Bronius Lazaraitis, Jadvyga Kairienė, Natalija Žitkevičienė, Laima Radžiūnienė, Irena Jankauskienė, Alytė Čečiurkienė, Audra Trusova, Genovaitė Pretkelienė. Muzikinius intarpus, žvakių liepsnelių mirgėjime kelioms kartoms susijungusioms į švelnią ramybės jūrą, dovanojo Švenčionių miesto kultūros centro folkloro ansamblio „Saulala“ narės Gustė Kujalytė ir Edilija Činčikaitė, atlikusios ilgesingas dainas patiems artimiausiems atminti, saugančius mus iš anapus saulės. Autentikos nuotaiką renginyje kūrė Vėlinių papročius simbolizuojanti atributika, dekoracijos, spaudinių paroda, o vainikavo lietuvių liaudies ilgių daina “Ėjau per laukų”, ilgesiu visiems išėjusiems iš širdies išdainuota.
Vėlinės – tai visų vienybės, susitelkimo, rimties, ir susikaupimo metas, kuomet prasiveria amžinybės vartai, ištrindami ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Vykdydami šventus tėvų ir protėvių priesakus lietuviai visada gerbė ir saugojo mirusiųjų atminimą, kapines laikė šventomis ramybės vietomis, šimtmečiais išsaugojo ir iš kartos į kartą perdavė pagarbos mirusiesiems papročius. Šiuolaikinėje visuomenėje Vėlinių tradicijos transformavosi, tačiau ir šiandien gajus paprotys šeimos nariams susieiti prie vaišių stalo–tai senosios vaišių vėlėms tradicijos atspindys. Kitas šiais laikais taip pat dar gajus paprotys, atkeliavęs ir senesnių laikų–pagalba vargstantiesiems, šiuo laikotarpiu dosniau aukojama, savotiškas užplūstantis bendrumo jausmas kviečia žmones dalintis tuo, ką turi. Šiandien Vėlinės neatsiejamos nuo krikščionybės, bažnyčiose šia proga vyksta pamaldos, kurių metu meldžiamasi už mirusiuosius.
Vėlinės suprantamos kaip šeimos šventė, kuomet visi šeimos nariai, giminės, susirenka draugėn ir kartu aplanko artimųjų kapus, neša gėlių, dega žvakeles. Tai laikas, kai sau daugiau nei bet kada leidžiame neskubėti, sustoti, patylėti, pajausti.
Parengė Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Irena Skudutienė. Nuotraukos I. Skudutienės ir Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyriaus bibliotekininkės Justinos Politienės.
