
Legendomis ir padavimais apipintas garsusis Lino verdenės šaltinis. Šis saugomas respublikinės reikšmės gamtos paminklas, esantis Sirvėtos regioninio parko teritorijoje, yra svarbus tiek gamtiniu, tiek istoriniu-mitologiniu aspektais. Ši vieta nuo seno yra ypatinga ir sakrali. Milkuškų bibliotekos bibliotekininkė Česlava Aleksejevec pakvietė bibliotekos lankytojus ir koleges prie šio šaltinio. Čia skaitėme legendą „Lino verdenės šaltinis“ iš Šarūno Laužadžio knygos „Nalšios žemės paslaptys“. Muzikinius kūrinius su kanklėmis atliko Šventos bibliotekos bibliotekininkė Angelė Misiūnienė.
Nuo seno ąžuolai, giliai įleidę šaknis į Nalšios žemės gelmes, savo galingomis šakomis gaubė tautą, mokydami santarvės tarp žmonių, darnos tarp žmogaus ir gamtos. Mūsų protėviai juste juto, kuri vieta spinduliuoja kažkokią nežinomą gerą energiją ir šventykloms pasirinkdavo tokias vietas, kur žmogus geriausiai laiko ir gamtos jėgas pajusdavo. Rytinėje Sėtikio ežero pusėje, be galo gražioje vietoje, buvo gamtos ir visų jos gėrybių dievo Patrimpo šventykla, kurioje šeimininkavo vyriausiasis žynys, senasis Sėtikis. Kartą į šiuos kraštus atkeliavo svetimtaučiai, kurie skiepijo savo tikėjimą, tyčiojosi iš senųjų lietuvių dievų, plėšė kraštą ir žudė jo žmones. Žynio Sėtikio sūnus Linas suklaidino priešus, nuvesdamas juos per užšalusį ežerą, tad kryžiuočiai su sunkiais šarvais įlūžo į ežerą ir nuskendo. Kartu su jais žuvo ir drąsusis Linas. Po šio įvykio, toje vietoje kur buvo šventykla, išsiveržė šaltinis. Senasis Sėtikis supratęs, kad tai jo sūnus šaltiniu sugrįžo, pavadino jį Lino vardu. Taip ir sruvena Lino verdenės šaltinis iki šių dienų. Ir pasakojimai apie šią vietą perduodami iš kartos į kartą.
Senojo žynio Sėtikio pasakyti žodžiai iš legendos tinka ir šiandienai: „Tikiu į savuosius Dievus, Tėvynę, Laisvę. Šis Tikėjimas ir gili, žodžiais, mintimis ir jausmais išreikšta malda visada mane stiprina ir padeda pakelti didžiausius gyvenimo sunkumus. Tikėjimas ir malda gelbėjo ne kartą gyvenime.“ Tad ir mes, kaip ir mūsų protėviai nesiliaukime tikėję Dievu, Tėvyne ir Laisve.
Parengė Milkuškų bibliotekos bibliotekininkė Česlava Aleksejevec








