Gimtoji kalba – svarbiausias tautos turtas
Lietuvių kalba mums yra gimtoji, tad ji yra mūsų pats didžiausias ir svarbiausias turtas. Gimtosios kalbos grožį atspindi mūsų senolių kalba, tarmė, kuria jie kalbėdavo. Labai gražiai mūsų gimtoji kalba nugulusi lietuvių liaudies pasakų knygų puslapiuose. Liaudies pasakos atspindi mūsų kalbos grožį. Taip pat pasakos nukelia į įsivaizduojamą pasaulį. Vaikas ima įsivaizduoti, kaip atrodo karalaitė, žirgas, riteris. Vėliau jis ima tapatintis. Kai skaitome pasakas, susitapatiname su kuriuo nors herojumi, dažniausiai geru. Viskas lėtai vyksta galvoje. Negalime to padaryti greitai.
Šiandien, kovo 13 dieną, labai smagiai ir kūrybingai paminėjome Tarptautinę gimtosios kalbos dieną – Vaikų literatūros skyriuje lankėsi Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 2B klasės mokiniai su mokytoja Danguole Sadaunykiene. Vaikai kūrė vaidinimus šešėlių teatrui pagal „Kelionė į pasaulio kraštą“, Zitos Gaižauskaitės „Dvi sesutės pasakėlės“ bei Prano Mašioto „Ežys ir voverėlė“ pasakas. Buvo labai džiugu matyti, kaip rimtai vaikai įsitraukė į kūrinio skaitymą, personažų gamybą, vaidmenų skirstymą bei vaidinimą. Po rimtų darbų ir pasiruošimo, visi žiūrovai mėgavosi net trimis puikiais vaidinimais.
Parengė Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Živilė Strakšienė
