Pirmąjį rudens mėnesį Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusi kūrybinė edukacija „Tapyba ant stiklo“ (iš bibliotekoje organizuojamų edukacijų ciklo „Tvarumo keliais“) subūrė bibliotekos bičiulius ir svečius, norinčius praplėsti savo kūrybines galimybes, papuošti namus unikalia dekoro detale ar padovanoti artimam žmogui mielą rankų darbo dovaną. Dalyvavę edukacijoje įsitikino, jog tai kruopštumo, kantrybės reikalaujanti veikla, kartu turinti žavingą ir kerinčią, meditacinę galią, leidžiančia pasijusti tikru menininku. Tai būdas tvariai panaudoti buityje turimus daiktus, prikelti juos naujam gyvenimui, palėpėje tūnojusį stiklainį paversti meno kūriniu, atnaujinti nuobodžią vazelę, pagyvinti mėgstamą kavos puodelį bei kitus kasdieniame gyvenime naudojamus stiklinius daiktus, kurie gali būti skoningai dekoruojami ir harmoningai įsilieti į būsto interjerą.
Kadaise stiklo tapybos paslaptys buvo žinomos tik šios srities meistrams. Per pastarąjį šimtmetį padarytas didelis šuolis į priekį dažų technologijos srityje leidžia stiklo tapyba užsiimti ne tik profesionaliam menininkui, bet ir su dekoratyvine bei taikomąja daile nieko bendro neturinčiam žmogui. Kaip meno forma tapyba ant stiklo atsirado Renesanso epochoje, gotikinio stiliaus katedrose, stiklo vitražų pavidalu.
Prieš pradedant tapyti ant stiklo, paviršius kruopščiai nuvalomas spiritiniu valikliu ar tiesiog muiluotu vandeniu, kad pašalinti aliejų, riebalų pėdsakus, klijų likučius nuo etikečių, kas turi įtakos dažų sukibimui su stikliniu paviršiumi. Yra keletas dažų rūšių, kuriais galima tapyti ant stiklo. Akriliniai ir specialūs stiklo dažai bei kontūrai, kuriuos naudojome edukacijos metu, patogūs ir praktiški tuo, kad yra vandens pagrindu, tad nepavykusį potėpį, kol tapomas daiktas dar neiškaitintas, galima nuplauti šiltu vandeniu, o po iškaitinimo–netinkama dalis lengvai nubraukiama peiliuku, be to šie dažai netoksiški. Atsižvelgiant į tai, kokią paskirtį turės daiktas (atliks dekoro elemento vaidmenį ar bus naudojamas praktiškai),– po dažymo darbą reikia iškaitinti, tuomet dažai taps patvarūs, ilgalaikiai, kaitinimo metu susiformuos vandeniui atsparus pusiau matinis dažų paviršius, o indas taps tinkamas sąlyčiui su maistu.
Kūrybinei užduočiai paįvairinti, palengvinti, naudojome popieriaus trafaretus, klijuojamus iš vidinės tapomo indo pusės. Netikėtiems, lūkesčius pranokusiems rezultatams išgauti, kūrybinio proceso metu išbandėme netradicines, buityje kasdien naudojamas priemones (šveitimo kempinėles, vatos tamponėlius).
Dėkojame gera nuotaika ir šypsenomis spinduliuojančioms edukacijos dalyvėms už dėmesį, aktyvų dalyvavimą, norą kurti, nuoširdžiai besidžiaugusioms savo ir viena kitos vienetiniais, rankų darbo kūrybiniais darbais.
Parengė Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Irena Skudutienė.
