Šiais metais minime ypatingą sukaktį – 120-ąsias poeto Antano Miškinio gimimo metines. Jo kūryba, pažymėta sudėtingu likimu ir giliu patriotizmu, iki šiol lieka aktuali ir reikšminga.
Antano Miškinio kelias buvo kupinas išbandymų. Poetui teko patirti tragiškus istorijos įvykius – jis buvo ištremtas, kalėjo lageryje, kur, nepaisant sunkių aplinkybių, sugebėjo kurti. Būtent ten gimė jo žymiosios „Psalmės“ – kūriniai, kurie tapo ne tik liudijimais apie sovietinius nusikaltimus žmoniškumui, bet ir pasakojimais apie žmogaus dvasios stiprybę ir viltį. Miškinio poezija yra neatsiejama nuo jo meilės tėvynei. Jo eilės skamba kaip šviesūs prisiminimai apie Lietuvą, jos gamtą, kultūrą ir žmones. Poetas sugebėjo perteikti jausmus, kurie ir šiandien džiugina ir liūdina, kviečia mąstyti apie laisvę ir tapatybę. Šios emocijos buvo perteiktos ir muzikine kalba: daugelis jo eilėraščių virto dainomis, kurios tapo populiarios ir mylimos mūsų visuomenėje.
Renginyje, kuris vyko Švenčionių rajono viešosios bibliotekos skaitykloje, turėjome galimybę prisiminti mylimo poeto Antano Miškinio palikimą ne tik per literatūrą, bet ir per muziką – poeto eiles skaitė Česlava Aleksejevec ir Laimutė Radžiūnienė, o dainas, sukurtas pagal A.Miškinio žodžius atliko Aldona Miloševskaja. Renginį vedė Alytė Čečiurkienė.
Ši literatūrinė muzikinė kompozicija yra duoklė poeto atminimui ir, kad meilė tėvynei ir žmogaus dvasios stiprybė gali nugalėti visus iššūkius.
Parengė Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus vedėja Alytė Čečiurkienė
Nuotraukos Jolantos Andraikėnienės
