Artėjant Verbų sekmadieniui Pašaminės bibliotekoje rišome verbas, kurias sekmadienį nešime į bažnyčią pašventinti. Tai archaiška šventė, susijusi su papročiu garbinti medžius, kurie pirmieji pradeda rodyti gyvybės ženklus. Didelę simbolinę reikšmę turėjo žilvitis ir visuomet žaliuojantis kadagys.
Tikėta, kad į namus parsinešta pašventinta verba saugojo tikinčiuosius nuo visokio blogio. Būta tradicijos Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių. Ja būdavo pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus. Verbas žmonės laikydavo visus metus ir tik artėjant kitam Verbų sekmadieniui, pasak senolių, buvo galima jas sudeginti, jokiu būdu būdavo negalima verbos išmesti.
Ryškus Verbų sekmadienio paprotys – plakimas verba. Plakdami sakydavo: „ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?“
Parengė Pašaminės ir Reškutėnų bibliotekų bibliotekininkė Dangira Lisauskienė
