Šiandien labai šauniai pakeliavome po nuostabias Anykščių apylinkes – aplankėme Puntuko akmenį, medžių lajų taką, „Laimės žiburį“ bei pasivaikščiojome po „Anykščių šilelį“. Taip pat labai smagiai patyrinėjom Anykščių miestą, kur galima buvo pasisupti sūpynėmis.
Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos. Vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį traukiniai vis dar juda XIX a. nutiestais bėgiais. „Laimės žiburys“ – Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liudiškių kalvos. Ši kalva senųjų anykštėnų vadinta smėliakalniais, Anykščių „Sachara“, nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Šį kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinkęs vietą Jono Biliūno kapui.
Jonas Biliūnas gimė 1879 m. Niūronių k., netoli Anykščių, mirė 1907 m. Zakopanės miestelyje, Tatrų kalnų papėdėje (dab. Lenkija). 1953 m. J. Biliūno palaikai iš Zakopanės buvo perlaidoti Anykščiuose ant šios kalvos. 1958 m. virš kapo iškilo 14 metrų aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas–monumentas iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų. To paties pavadinimo stebuklinėje pasakoje rašytojas pasakoja apie švytintį stebuklingą užrašą, pasirodžiusį ant aukšto stataus kalno viršūnės – tas, kuris užlips ant to kalno ir ranka pasieks užrašą, visus žmones padarys laimingus, o pats pavirs akmeniu.
Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.
Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.
Į pietvakarius nuo Anykščių yra akmuo Puntuko brolis, Karalienės liūnas.
Puntuko akmuo – pagal sudėtį yra granitas. Punktukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m. Puntuko akmenyje iškalti „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius 1943 metais per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius.
Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.
Apie Puntuko akmens kilmę pasakojami mitai. Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs.
Medžių lajų takas 2015 metų vasarą atidarytas – unikali turistų traukos vieta ne tik šalies mastu. Tako ilgis 300 metrų. Takas tolygiai kyla aukštyn ir pasiekia iki 21–22 m aukštį. Lankytojai taip pat turi galimybę įkopti į 36 m aukščio bokštą, apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios vingius. Bokšte įrengtas liftas. Medžio lajų taką rasite 6 km į pietvakarius nuo Anykščių, šalia Puntuko akmens.
Parengė Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Živilė Strakšienė
