
Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko kūrybinė edukacija „Krenta lapai“, naudojant pinikų arba makrame (tarptautinis terminas) techniką. Makrame (turk. maqrama, arab. miqrama – rankšluostis, staltiesėlė) – iš mazgų rankomis pinti geometrinio rašto ar virvelių pavidalo dekoratyvinės tekstilės gaminiai.
Simboliška, kad dar vieną edukaciją iš ciklo „Tvarumo keliais“ ir praktinę pažintį su pinikais pradėjome nuo rudens spalvomis išmargintų lapų rišimo. Naudodamos skirtingo storio, natūralaus pluošto siūlus ir virveles, edukacijos dalyvės be vargo įvaldė iš pažiūros sudėtingą techniką. Norėdamos suteikti savo gaminamiems aksesuarams rudeniško entuziazmo ir pagyvinti interjerą ryškesniu akcentu – rinkosi aktyvesnes spalvas, improvizavo, kūrė. O juk tai geriausias vaistas nuo rutinos, nuovargio, tai terapinė priemonė leidžianti pabūti savimi, išlaisvinti fantaziją, o gautas rezultatas netrukus visoms suteikė džiaugsmo. Gaminiai tvirtinami ant įvairių gamtoje randamų medžiagų, gali būti įpinama keraminių, medinių ir kitokių karoliukų, kitų dekoratyvių detalių. Gaminamų lapų dydis priklauso nuo ant tvirtinamojo siūlo rišamų mazgų, siūlai kruopščiai šukuojami ir suteikiama norima forma. Edukacijos dalyvės gamino raktų pakabukus, knygų skirtukus, tačiau nestokojant laiko, šia technika gaminami ir sudėtingi interjero projektai, kuriuos edukatorė Irena Skudutienė demonstravo ekrane.
Pinikų technika pradėta naudoti keli tūkstantmečiai prieš Kristų Rytuose. Šie dekoratyviniai mazgai karštuose Afrikos dykumos regionuose buvo naudojami siekiant apsaugoti kupranugarius ir arklius nuo vadzdžių. Iš Rytų pinikai paplito Europoje, Amerikoje. Ši mazgų rišimo technika buvo populiariausia Viktorijos epochoje, ji buvo naudojama apdailai, pinami drabužiai, staltiesės, lovatiesės, užuolaidos, apipinti baldai, šviestuvai, aukštuomenė neapsieidavo be pintų aksesuarų – rankinių, dirželių. Jūreiviai pinikų technika kūrė daiktus, kad galėtų prekiauti ar mainytis grįžę į krantą, jie ypač įmantriomis ar dekoratyvinėmis mazgų formomis, padengdavo įrankių, peilių rankenas, butelius ir net atskiras laivų dalis. Lietuvoje pinikų technika nėra naujovė, apie 1980 m. buvo labai madingi rišti pirkinių krepšiai, gėlių vazonų laikikliai, sienų dekoracijos.
Pinikais nustota domėtis nėrinius pradėjus nerti pramoniniu būdu, tačiau atgimė 20 a. 7 dešimtmetyje, kai buvo susidomėta etnografija, rankdarbiais. O šiandien, į modernumu persismelkusį pasaulį grįžo madingi rankų darbo, natūralių medžiagų, šiluma dvelkiantys, tvarūs daiktai, todėl pinikai tapo labai populiaria „pasidaryk pats“ tendencija visame pasaulyje su neribotomis dizaino galimybėmis.
Parengė Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio–informacinio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Irena Skudutienė. Nuotraukos I. Skudutienės ir Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio–informacinio skyriaus bibliotekininkės Olenos Teplytskos.





