Nederlinga Labanoro krašto žemė – vien smėlis, sunkiai auga javai, bulvės, o jau tos pievų gėlės – smulkiais žiedeliais, gležnais stiebeliais...
Bet būna ir stebuklų – ši skurdi Padumblės kaimo žemė išaugino vešlią ir nuostabią rožę Angelę Tumalavičiūtę-Matesovičinę, kurią Dievas apdovanojo kūrybos dovana, artimų žmonių meile ir pagarba. Rašė ji paprastai ir buvo tuo pat metu nepaprastais savo išgyvenimais, nuoširdumu, jos kūryba kaip lengvas vėjelio dvelksmas iki šiol sklaidosi ir plazda tėviškės padangėje.
Švenčionių viešojoje bibliotekoje įvyko renginys apie mūsų krašto poetę Angelę Tumalavičiūtę-Matesovičinę, kuri būtų šventusi savo 80-metį. Į prisiminimų renginį atvyko trys poetės seserys, būrys draugių ir bičiulių. Buvo pasakojama apie jos vaikystę, jaunystę sunkiais pokario metais, žinių ir mokslo troškimą, meilę grožiui, gėriui, dalijamasi prisiminimais, skaitomos poetės eilės, dainuojamos jos pamėgtos dainos.
Poezija taurina jausmus, moko džiaugtis gyvenimu, moko suprasti grožį, pajusti tikrą meilės palaimą. Moko suprasti, koks pavojingas šiandien įsigalintis šiurkštumas, žiaurumas, kito niekinimas ir žeminimas ir, kad reikia savo menkomis kasdieninio žmogaus jėgomis prisidėti prie gyvenimo ramybės ir taikos.
Parengė Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus vedėja Alytė Čečiurkienė
Nuotraukos Jolantos Andraikėnienės
