Visais laikais moterys norėjo ir kuo ilgiau stengėsi išsaugoti savo grožį išbandydamos naujas grožio priemones, procedūras ir pan. Seniau plaukai buvo plaunami pelenais ar muilu, tačiau šios priemonės palikdavo ant plaukų baltų likučių. Pirmojo šampūno kilmė siejama su Indija, kur įvairios žolelės ir jų ekstraktai buvo naudojami kaip muilai arba šampūnai. Garsusis vokiečių išradėjas, chemikas ir vaistininkas Hansas Schwarzkopfas 1903 m. sukūrė „tirpių miltelių šampūną“, kurį pardavinėjo vaistinėse. Šampūnas tokia forma, prie kurios esame visi pripratę, patobulintas ir pritaikytas masinei gamybai, skaičiuoja beveik šimtą metų. 1927 m. H.Schwarzkopfas pristatė šampūną „Šiuolaikinės moters palaima“, pažymėtą „juodos galvos“ ženklu, kuris tapo šiuolaikinių šampūnų prototipu.
2024 m. kovo 18 d. Pabradės miesto biblioteka ir Pabradės Auksarankės visus, mėgstančius natūralumą, praktiškumą bei norinčius pasisemti žinių, pakvietė į švelnaus, be jokių sintetinių priedų, kietojo šampūno gamybos dirbtuves, kurių metu edukatorė pabradiškė Vida Cicėnienė papasakojo kaip atsirado „kietas šampūnas“, iš kokių komponentų jis susideda, kokie yra jo privalumai ir trūkumai bei supažindino su šios priemonės gamyba, ingredientų maišymo metodais bei poveikiu plaukams. Dirbant su vaistažolėmis ir kitomis smulkiai sutrintomis sudėtinėmis dalimis, būtina naudoti vienkartinę veido kaukę. Edukacijos metu natūralus kietasis šampūnas buvo gaminamas iš hidrolatų, natūralių kietųjų ir skystųjų aliejų, raudonojo molio bei vaistažolių miltelių. Sukurtą gaminį renginio dalyviai praturtino eteriniais aliejais. Kiekvienas dalyvis pasigamino 60 g natūralų, kvapnų kietąjį šampūną, kurio užteks net 25-45 kartams. Juk, pasak edukatorės Vidos, „plaukų grožis atsispindi tame, kaip jais rūpinamės“. Toks šampūnas puoselėja ir tausoja plaukus bei aplinką. Kietasis šampūnas iš esmės yra koncentratas, todėl jo pakanka ilgesniam laikui, o plaukai purvinasi daug lėčiau. Norint, kad šampūnas ilgiau išsilaikytų, tarp naudojimų jam reikia leisti gerai išdžiūti. Mažais žingsneliais ir pradėdami nuo savęs prisidedame prie tvarumo: atsisakome plastinės pakuotės ir nedarome žalos gamtai. Kietą šampūną galima pakabinti ant virvutės ar tiesiog įsukti į medžiagos ar popieriaus skiautę.
Artėja vasara – kelionių metas! Kietas šampūnas yra idealus sprendimas aktyviems žmonėms ir kelionių mėgėjams, ypač jei norima į svečias šalis skristi tik su rankiniu bagažu – juk jam netaikomi skysčių gabenimo apribojimai, be to, jis užims daug mažiau vietos. Tad visus norinčius išmokti gaminti kietąjį šampūną iš natūralių medžiagų, kviečiame apsilankyti socialinio tinklo Facebook asmeninėje edukatorės Vidos Cicėnienės profilio paskyroje bei gauti visą reikiamą informaciją „iš pirmų lūpų“.
Parengė Pabradės miesto bibliotekos vedėja Gražina Dargytė
