Augalo garbinimas – tai vienas iš svarbiausių, prasmingiausių papročių, kuris siejamas su atgimimu, atsinaujinimu, viso ko suvešėjimu, žemės nubudimu. Aukštaitijoje, Šiaurės Žemaitijoje verbos simboliu laikytas kadagys, ėglis.
Tik ką nulaužta kadagio šakele mamos, močiutės eidavo nuplakti dar lovoje gulinčių vaikų, linkėdamos sveikatos, stiprybės. Grįžus iš bažnyčios retas kuris dar lovoje gulinėdavo, tad pašventintos verbos šakele sutiktajam tik simboliškai suduodavo.
Verbą išskirtinai tik raudonu vilnoniu siūlu perrišdavo, nes tai gyvybės, širdies spalva. Tikėta, kad siūlas gelbėdavo, saugodavo ir gydydavo. Juo moterys ir strėnas, rugius pjaunant, apsirišdavo, kad skausmų dirbdamos išvengtų.
Bundančio pavasario džiaugsmo į Vaikų literatūros skyrių, kovo 22 dieną, atnešė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 2D klasės mokiniai su mokytoja Lina Gančieriene. Susėdus visiems prie stalo, bibliotekininkė Violeta labai įdomiai papasakojo apie kiekvieno augalo, kurį dedame į verbą, reikšmę. Smagu, kad vaikai labai stengėsi gražiai ir kruopščiai daryti verbas. Netrukus jau kiekvienas turėjo po nuostabią verbą, kurią sudėjo ir surišo savo pačių rankomis.
Parengė Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Živilė Strakšienė
