Balandžio 11-ąją Pašaminės kaimo bibliotekoje buvo minimos Antano Miškinio 120-osios gimimo metinės.
Antano Miškinio poezijoje kiekvienas randame kažką sava – kas arčiausiai širdies, kas suvirpina jautriausias sielos stygas. Juk ne veltui jo eilės yra tapusios dainomis, kurias žino ir dainuoja iki šiol.
Antanas Miškinis sovietinės okupacijos metais redagavo partizanų laikraštį „Laisvės žvalgas“. Buvo suimtas ir kalėjo lageriuose, kur savo kūryba stengėsi pakelti politinių kalinių dvasią. Jo kūryba atspindi patriotizmą ir meilę Lietuvai, todėl jis gali būti laikomas simboliu tiems, kurie didžiuojasi savo šalies praeitimi ir kovoja už jos laisvę. Miškinio poezija įkvepia ir šiandien, primindama, kaip svarbu išsaugoti kultūrinę tapatybę ir pasipriešinimo dvasią.
Lyrinius poeto tekstus skaitė Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos moksleiviai Glorija Michnevič, Radminas Leleiva, Robertas Čebručenka, bei Švenčionėlių kultūros centro teatro režisierius Richardas Leleiva. Pagal Antano Miškinio žodžius dainas atliko Giedra Bielskė ir Gintaras Lazdinis.
Renginys, kuriame susijungė poezija ir muzika, tikrai turėjo ypatingą atmosferą. Bibliotekos erdvė tapo puikia vieta emocijoms išreikšti. Kiekvienas poeto žodis ir muzika sukūrė harmoningą visumą, leidžiančią klausytojams pasinerti į gilius jausmus ir mintis.
Parengė Pašaminės bibliotekininkė Loreta Jusienė
