Arbatos mergaitė iš Kolibrių skersgatvio

Atokaus Kinijos kalnų kaimelio gyvenimo tėkmė paklūsta gamtai ir metų laikų kaitai, mat čionykščiai pragyvenimui užsidirba augindami arbatą. Ritualai ir rutina – akhų genties kasdienybė, tad jų gyvenimas iš kartos į kartą teka vienodu ritmu. Kol vieną dieną ramybę sudrumsčia atlėkęs džipas – pirmasis automobilis, kurį išvysta vietos gyventojai akhai.

Lijan, viena iš nedaugelio išsilavinusių kaimelio merginų, ilgainiui ima priešintis papročiams, formavusiems ankstyvą jos gyvenimą. Susilaukusi nesantuokinio kūdikio, ji negali paklusti tradicijai, reikalaujančiai, kad toks naujagimis būtų nužudytas. Vietoj to, kartu su puero arbatos plokšte suvynioja dukrelę į antklodę ir, pirmąkart nusigavusi į miestą, palieka ryšulėlį dėžėje ant atsitiktinio pastato slenksčio.

Ir taip nelengvą Lijan kasdienybę dabar paženklina gilus sielvartas dėl prarastos dukters. Nors skiriamos jūrų marių, ilgainiui motina ir dukra, siekdamos atrasti visa ko prasmę, pasineria į puero – arbatos, formavusios jų šeimos istoriją šimtmečiais, – tyrimus ir paslaptis.