Bastūnės liudijimai

Leidausi per visą Pietų Amerikos žemyną, vaikydamasi tobulo rytojaus. Ieškojau kažin kokio didžiojo atsakymo, išsigelbėjimo, tėviškai besišypsančio Didžiojo Kūrėjo. Netvėriau savyje kažko tikėdamasi iš pasaulio ir kartu jausdama, jog nenusipelniau tokios laisvės, neaprėpiamų Patagonijos platybių, tokių svaiginamai aukštų Andų ir apsnūdusių Naujojo Pasaulio džiunglių. Keliavau vedama paaugliško nirtulio ir begalinio ilgesio, tačiau galiausiai supratau, kad pasaulis man nieko neskolingas. Dabar keliauju ieškodama, ką pasauliui galėčiau pasiūlyti pati.
To, ką pamatai, sužinai, pajunti ten, už Atlanto, negalima pasilikti tik sau. Autorė dalijasi patirtais įspūdžiais, tarsi pro rakto skylutę žvelgdama į nepažįstamą ir paslaptingą Naująjį Pasaulį.