Mano laikas - TU

Knygoje „Mano laikas – TU“ autorius neperša ir net nesistengia paaiškinti tikėjimo, jis nesiekia mokyti kitų. Čia surinktos mintys, skirtos apmąstymams. Ir pats autorius prisipažįsta, kad taip pat iš jų mokosi, bando jomis gyventi, o ne tik kalbėti.
Benui Lyriui dažnai tenka susidurti su ligomis ir sielvartu. Jis dirba Kauno klinikų kapelionu kunigu, todėl kasdien sutinka sergančius žmones, jų artimuosius ir bando palaikyti jų dvasią bei tikėjimą. Būtent ši patirtis atsispindi daugelyje kunigo minčių ir samprotavimų. Jautrumas, supratingumas, įsiklausymas pinasi su poetiškumu, romantiškumu.
Benas Martusevičius pasakoja, kad ir pats sirgęs vėžiu. Liga jam labai greitai padėjo atsirinkti svarbiausias gyvenimo vertybes. Jis iki šiol įsitikinęs pats ir kitus kviečia suprasti, kaip svarbu tai, ką tenka gyvenime patirti, kaip svarbu kalbėti su žmonėmis ir juos išgirsti. Svarbiausi B. Martusevičiaus gyvenimo ir kūrybos leitmotyvai - draugai ir kelionės.