Stiklo vaikas

Romanas parašytas remiantis autentišku dienoraščiu. Pagrindinė knygos tema – žmogaus biologinė saviraiška, su ja susijusios mintys ir išgyvenimai. Tačiau tai ne vien terapinė literatūra, autorės knyga yra sudėtingos ir savitos pasaulėjautos raiška – nuo intelektualių temų iki gilios atjautos kenčiantiems. Tai skaudžiai atviras pasakojimas, kaip išgyventi susidūrus akis į akį su nebūtimi. Autorė kvestionuoja žmogaus būties priežastis, jų esmę, svarstydama šiuos egzistencinius klausimus per skausmo ir netekties prizmę. Romanas yra itin nuoširdus, skaidrus, kalbėjimas – kandus, sąmojingas ir autoironiškas.