Tiesiog atsitiko

Jei kas nors paprašytų papasakoti apie savo gyvenimą, nuo ko pradėtumėte? Ką prisimintumėte, ką atrinktumėte ištarti garsiai, ką – nutylėti? Pasakotumėte apie tai, kas buvo gerai, ar tai, dėl ko skaudėjo? Gal net skauda iki šiol? 

Jeigu paprašytų suskirstyti savo gyvenimą į tris pagrindinius etapus, kokie jums būtų svarbiausi? Nuklystumėte į vaikystę ar rinktumėtės paskutinio dešimtmečio ribinius įvykius ir išgyvenimus? Ką pasakotumėte savo jaunystės portretui, žvelgiančiam į jus ir pasaulį nuo kambario sienos? Kokius žmones įsileistumėte į prisiminimus? Tuos, kuriuos jūs mylėjote? Ar tuos, kurie mylėjo jus? 

Jeigu žiūrėtumėte į savo gyvenimą kaip į skaidrų vandenį ir matytumėte save, ką prisipažintumėte? Jeigu jūsų kas nors paklaustų, kada gyvenime jautėtės laimingi? Ar galėtumėte atsakyti – dabar?

Keturių moterų keturios istorijos apie tai, kas „tiesiog atsitiko“, kaip lemtingai jas susiejo gyvenimas net nepažįstant vienai kitos. Visos keturios – iš Vilniaus ir iš Čikagos – susitikusios turėtų ką viena kitai pasakyti.