„Laisvai kvėpuot, laiminga būti galiu tik čia – šaly gimtoj...“ (Irena Kerulienė)

„Įleidusi giliai šaknis, tik čia gyvensiu ir žaliuosiu...“ įstrigo žodžiai sklindantys iš  nuostabios moters, mokytojos, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ poetės Irenos Kerulienės lūpų ir širdies. Taip jautriais, švelniais, nuoširdžiais, kartais liūdnais, kartais džiaugsmingais eilėraščiais gruodžio 10 dieną Pabradės miesto bibliotekoje Švenčionių  rajono Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Menų fakulteto klausytojams buvo pristatyta pabradiškės Irenos Kerulienės knyga „Kur mūsų šaknys slypi“, kurį organizavo Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė Elena Kadzevičienė.  Renginį vedė ir nuostabias poetės eiles skaitė Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Veslava Verikienė.
Poetė gimė ir užaugo Pabradėje. Kaip pati sako: „Jaunystėje labai mėgau poeziją. Visada eiliuota forma mėgau pasveikinti savo auklėtinius, susituokusius vaikus, anūkus, draugus, bet tai buvo pavieniai eilėraščiai. Norą kurti pažadino prieš kelis metus vieno seminaro metu išgirsti žodžiai: „O ką aš gero galiu padaryti Lietuvai?“ Labai myliu savo Tėvynę, žaviuosi jos grožiu. Man čia gera ir jauku. Ir tada pradėjau rašyti eilėraščius. Niekas nemokė, viskas eina iš širdies.“      
Knyga „Kur mūsų šaknys slypi“ – tai pirmoji ponios Irenos poezijos knyga. Tai tarsi kelionė gyvenimo keliu su atvira širdimi ir gerumu prisiliečiant prie paties brangiausio žmogaus turto – prisiminimų. O prisiminimuose sutelpa viskas: meilė tėvams, gimtai žemei, vaikams, anūkams, darbui, mūsų gražiajai lietuvių kalbai, Lietuvai, jos garbingai istorinei praeičiai. „Išmokim stiprūs būti, / Įleist giliai šaknis. / Nuo mūsų juk priklauso / Tėvynės ateitis“ kiekvieną žmogų kviečia Irenos eilėraščio „Tvirtas medis“ eilutės. Poetės Irenos Kerulienės eilės – tarsi spalvoti paveikslai. Tik nuvilnijus žodžiams prieš akis iškyla „miškai ir pievos vingis, / Toks tyras, mėlynas dangus“, / „čia upės vinguriuoja tarp girių ir laukų“ ir išgirsti ošimą nendrių bei pušų, kaip „šnara – tartum šnekas prie kranto ajerai“. Knygoje taip pat yra daug pamokymų, patarimų, poetės nerimo dėl Lietuvos problemų ar  iškylančių negerovių.
Poezijos knygą „Kur mūsų šaknys slypi“  puikiai iliustruoja fotografų Jono Vainausko bei Darjušo Gurskij nuotraukos.
Renginį gražiomis ir jausmingomis dainomis paįvairino Švenčionių rajono neįgaliųjų draugijos vokalinio ansamblio „Upelė“ (vadovas Rimantas Ankėnas) muzikantai, o jiems pritarė visi renginio dalyviai.
Renginio pabaigoje poetė palinkėjo visiems į savo širdis įsileisti poetinį žodį, nes jis atveria žmogaus sielos slapčiausias kerteles. Pasibaigus renginiui, niekas neskubėjo skirstytis, nes buvo galima pabendrauti su ponia Irena Keruliene, įsigyti poetės knygą bei gauti autografą. Nuotaikingai ir jausmingai prabėgo poezijos popietė, o su meile skaitomos poetės eilės suvirpino ir sušildė žmonių širdis.

Parengė Pabradės miesto bibliotekos –filialo vedėja Gražina Dargytė